Ir nepamiršim, kad užteko mum apsikabint, kad butume laimingi..
Ir nepamiršim, to jausmo veriancio giliai i širdi
Kai tardavom žodžius - myliu..

2008-ju spalio vidurys..

Pirmas mintis letai išlieju apie mus
Pirmi atokvepiai, pirmi prisilietimai
Ir pirmos naktys, kai truksta mylimo žmogaus
Ir pirmos mintys kaip aš noreciau but bent kiek kitoks
Kad buciau vertas bent truputi tavo šilumos
Juk tu buvai lyg deimantas kuris nuo nulio state man gyvenima.

Ir aciu,
Ir aciu tau, kad leidai jaustis reikalingu..
Bego dienos, apkabinai stiprejo
Bego naktys, prisilietimai vis švelnejo
Ir noras vel paliesti tavo lupas,
Tavo virpancias nuo jausmo lupas vis didejo..
Ir tavo žodžiai - nepaleisk nepaleisk niekada!

To balso nepamiršiu nei už ka...
Sunku užmigti, nes bunu su tavim tik mintis..
Tik mintimis kiek viena vakara paglostau ir linkiu labos.
Tik mintimis,
Aš ateinu (vel ir vel ir vel).
Mintimis,
Tave lieciu (vel ir vel ir vel).

Dabar tapai kažkuom, kas dar stipriau nei auksas žiba
Ir pakilai ten - kur mano rankos nepasiekia..
O aš likau stoveti vienas dar tikedamas, kad kunas sudrebes
Ir dar tikedamas, kad tavo rankos vel mane apglebs..
Ir kiek viena spalio 15d. sugrišiu į 2008 metus
Kai prasidejo visa tai ko niekada..
Ko niekada žinau, kad nebebus!

Nebebus,
Tu apkabinimu kuriais šalta žiema šildemes abu...
Taves šalia,
Kai eisiu vienas vienišu senai mintu taku...
Nebebus,
Vakaru kai nebaigem rašyt dangui raidžiu...
Bus sunku,
Nes be taves aš ju pabaigt rašyti negaliu...